Žmonės dažnai mano, kad anglų kalbos mokymasis panardinant yra stebuklingas būdas išmokti kalbą: "Viskas, ką reikia padaryti, tai gyventi angliškai kalbančioje šalyje!". Problema ta, kad šiuos klaidingus įsitikinimus dažniausiai populiarina žmonės, kurie niekada to nedarė, arba žmonės, kurie bandė, bet iš tikrųjų taip toli su anglų kalbos studijomis nenuėjo. Tai tarsi sakyti, kad norint tapti profesionaliu pianistu, tereikia būti operos teatro tualeto prižiūrėtoju.

Aplinka tikrai padeda - imersija yra puiku, bet to nepakanka! Tai įrodo tūkstančiai emigrantų ir imigrantų, kurie gyvena užsienyje, tačiau dėl kalbos barjero lieka atskirti nuo kitų gyventojų.

Taigi šiame straipsnyje noriu pasinaudoti savo patirtimi, kad parodyčiau jums, kaip pasiekti sėkmę pasineriant į anglų kalbą.

Anglų kalbos mokymasis panardinant - mano istorija

Kalbu angliškai, prancūziškai, vengriškai, rusiškai ir ispaniškai. Kai kurių iš jų išmokau Prancūzijoje, kitų - šalyje, kurioje kalbama ta kalba, arba keliaudamas iš vienos kalbos į kitą. Bet kokiu atveju panardinimas yra esminis žingsnis - juo norite arba išmokti (žr. mano patarimus toliau), arba pagaliau galėsite mėgautis šia užsienio kalba, kurios mokymasis pareikalavo tiek daug pastangų!

Sėkmingas pasinėrimas

Vengrų kalbą išmokau pasinerdamas, o mano metodus gali taikyti visi, kurie nori išmokti anglų kalbą pasinerdami.

Kai nusileidau Vengrijoje.=m, jau buvau padaręs keletą užrašų vengrų kalba, bet tikrai nedaug. Prancūzijoje bandžiau jos mokytis dviem metodais (Assimil ir Pimsleur), bet tai nedavė tokios sėkmės, kokios tikėjausi. Žinojau keletą žodžių ir frazių, bet kelionės į Budapeštą metu supratau, kad man labai sunku juos vartoti, o vietiniai gyventojai dėl mano tarimo nesuprato, ką sakau.

Jokiu būdu nenorėjau pasiduoti. Po šių smagių atostogų, kurios galbūt šiek tiek nuvylė kalbos požiūriu, nusprendžiau išvykti gyventi į šalį 2-3 mėnesiams. Išvažiavau su mintimi, kad jei tik per tris mėnesius vietoje uoliai mokysiuosi, galėsiu laisvai kalbėti. (Pamatysite, kaip man pavyko).

Gilinimasis į anglų ar kitą kalbą visada yra įdomi kelionė!

Nusprendęs išmokti kalbą, atvykau į šalį turėdamas planą - išnaudoti kiekvieną galimybę vartoti vengrų kalbą, pasinerti į vengrų kalbą. Tai buvo mano pirmas kartas gyventi užsienyje, todėl norėjau juo mėgautis ir išmokti kalbą pasinerdama į kultūrą.

Long story short... mano planas pasiteisino!

Po dviejų mėnesių, praleistų vietoje, viską galėjau daryti vengriškai. Žinoma, su tam tikrais sunkumais (ne visada kalbėjau laisvai), bet kalbėti man patiko, dariau tai su tam tikru lengvumu, galėjau pralaužti ledus su naujais žmonėmis ir visą dieną vartoti vengrų kalbą.

Nebuvau pasiekęs laisvo kalbėjimo lygio, jau nekalbant apie dvikalbystę (tapti dvikalbiu per tris mėnesius yra iliuzija), bet galėjau aiškiai bendrauti šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime. Apibendrinant galima pasakyti, kad įgijau tvirtus kalbos pagrindus, taip pat per du mėnesius vietoje išmokau tai, ko dauguma žmonių gali išmokti tik po daugelio metų mokymosi.

Kas lėmė, kad mano pažintinė kelionė buvo sėkminga?

Ribotas pasinėrimas

Pirmas ir svarbiausias dalykas - turėjau vieną paprastą taisyklę:

Leidau sau kalbėti TIK tos šalies kalba.

Uždraudžiau sau kalbėti prancūziškai arba angliškai. Šioms dviem kalbomsskyriau tik tam tikrą laiką sekmadienio vakarą, kad palaikyčiau ryšį su draugais ir šeima Prancūzijoje.

Kokia prasmė vykti į kitą pasaulio kraštą, jei ketini gyventi namuose?

Lygiai taip pat, kokia prasmė vykti į šalį gilintis į anglų kalbą, jei didžiąją laiko dalį ketinate kalbėti (ir mąstyti) gimtąja kalba? Taigi:

Mokydamiesi gilinimosi būdu, leiskite sau kalbėti tik pasirinktos šalies kalba.

Šis principas yra raktas į sėkmę, norint išmokti anglų kalbos imersijos būdu arba per imersiją.

Jau girdžiu daugybę prieštaravimų - "Gerai, bet aš dar nemoku kalbėti ta kalba, turiu vartoti savo gimtąją kalbą".

Panašiai kaip vaikui ant dviračio uždėti treniruočių ratai, taip ir jūs galite naudoti savo kalbą, kad lengviau suprastumėte anglų kalbą, bet naudokite ją tik minimaliai. Tačiau naudokite ją tik minimaliai. Stenkitės viską daryti angliškai, toks ir yra tikslas (būtent tai ir yra kalbos įsisavinimas!). Atrasite net neįtariamų talentų ir būsite sužavėti žmogaus proto ir kūno gebėjimu prisitaikyti.

Kas atsitiko, kai leidau sau kalbėti tik šalies kalba?

Man liko tik vienas pasirinkimas - išmokti ją!

Mieste nieko nepažinojau. Taigi, jei norėjau susirasti draugų (ir nepulti į depresiją), TURĖJAU išmokti kalbą.

Turėkite omenyje mūsų socialinės prigimties galią. Esame socialūs gyvūnai. Jei vienintelis būdas būti grupės dalimi yra išmokti kalbą, mes ją išmoksime. Tai mūsų išlikimo instinktas.

Kitaip tariant, neturėjau kito pasirinkimo.

Taigi, tikriausiai man pasakysite: "Bet Fabijonai, kaip tu susiradai draugų kalba, kurios dar nemokėjai?".

Tai labai paprasta (bet daugelio pastangų rezultatas):

• Susipažinau su daugybe žmonių.
• Su savo mokytojais (turėjau du) kūriautai, ką norėjau pasakyti.
• Paskui tuos pačius pasakymus kartojau su naujais sutiktais žmonėmis, kol tai tapo automatiška.

Žiūrėkite į tai kaip į aktoriaus darbą. Aktorius repetuoja tas pačias replikas vėl ir vėl, kol jos jam tampa antrąja prigimtimi. Pirmiausia jie įsimena didžiąsias replikas, paskui išraiškas, o tada sutelkia dėmesį į papildomus niuansus ir detales.

Tai tinka ir gyvosioms kalboms.

Atvykę į šalį, nueikite išgerti su vietiniais gyventojais, kad pralaužtumėte ledus. Tai smagu ir netgi padės ištrinti užsienietišką akcentą!

Aš dirbau prie pokalbių temų ir paprastų istorijų - dalykų, kuriuos norėjau papasakoti sutiktiems žmonėms.

Iš pradžių man buvo sunku su jais susipažinti, tai pareikalavo daug pastangų.

Tačiau pamažu, nuo vieno susitikimo prie kito, šios istorijos tapdavo vis labiau pažįstamos.

Mano kūryba darėsi vis sklandesnė. Mano gramatika darėsi vis tiksliau taisyklinga, o tarimas - autentiškesnis.

Jei tą pačią istoriją tam pačiam žmogui norėtum papasakoti keturiasdešimt kartų, jis mirtinai nuobodžiautų.

Jei tą pačią istoriją angliškai papasakosite dešimtims skirtingų žmonių, galiausiai tik patobulėsite.

Štai ką tiksliai dariau, kai dirbau su vengrų kalbos imersijos patirtimi:

• Pasiruošdavau, ką noriu pasakyti savo vengrų kalbos mokytojui.
  • Ji dažniausiai buvo pokalbių mokytoja, ir man pasisekė, kad radau gerą mokytoją.
  • Ji turėjo intuiciją atspėti, ką noriu pasakyti. Iki tokio laipsnio, kad jei beveik nieko nemokėjau, tai netrukdė mums visą laiką kalbėti vengriškai ir tik retkarčiais pavartoti kelis žodžius angliškai, tik tada, kai tai buvo būtinai reikalinga.
  • Ji turėjo išminties liepti žmonėms kartoti ir suteikti jiems progą pasitaisyti, kol pati to nepadarys. Taip elgdamiesi išvengsite nemalonios pusės, kai jus nuolat taiso, ir kartu padėsite geriau kalbėti ir išmoksite, kaip veikia kalba.
  • Žinojau, ko noriu išmokti. Namų darbų nedariau (nes jų nemėgstu ir kompensavau dalyvaudama tikruose susitikimuose), bet ir į pamokas neidavau nepasiruošusi. Visada turėjau apie ką kalbėti ir ką norėjau atrasti.
• Susipažinau su daugybe žmonių, su kuriais galėjau panaudoti tai, ko išmokau per pamokas.
  • Kaip jau minėjau, su kiekvienu nauju susitikimu tobulėjau, buvau tarsi komikas!
  • Šie susitikimai taip pat padėjo man atrasti, kokiomis dar pokalbių temomis norėčiau gebėti kalbėti.
  • Dariau užrašus. Niekada neidavau gerti be rašiklio ir popieriaus. (Kad galėčiau užsirašyti, pasižymėti ir nusibraižyti).
• Tai buvo užburtas ratas! Mano mokytojas padėjo man pasiruošti. Susitikimai buvo puiki praktika. Jie padėjo man išnagrinėti naujas idėjas, kurias aptariau per pamokas. Tai darydamas tobulėjau su kiekviena nauja klase ir su kiekvienu nauju susitikimu.
  • Galiausiai pamokos ir susitikimai baigėsi panašiai - daugelis žmonių, su kuriais susitikdavau, padėdavo man išmokti dalykų, kuriuos norėjau žinoti, kaip pasakyti, o mano pamokos buvo vis labiau atsipalaidavusios ir priminė pokalbį tarp draugų.
• Taip pat gramatikos mokiausi su gramatikos vadovėliu, be to, turėjau mokytoją, kuris specializavosi gramatikos srityje (kitą, nei minėtasis), gana brangiai kainavo, o tai vertė mane daryti pažangą.
  • Gramatika vengrų kalboje buvo dar svarbesnė, nes ji tokia skirtinga. Gramatikos studijos leidžia tiksliai nustatyti skirtumus tarp naujosios ir gimtosios kalbos.
  • Kai gramatikos mokomės gilinimosi būdu (kaip papildymą kalbai!), bent jau turime malonumą stebėti gramatiką visur aplinkui ir matyti, kaip galime ją panaudoti, kad suprastume kalbą.
  • Kalbant apie anglų kalbą, jums patiems reikia išsiaiškinti, ar gramatika jums sunkiai sekasi, ir tada susidaryti planą, prie kurių punktų turėtumėte padirbėti.

Šį požiūrį vadinu trišaliu, nes atakuojame kalbą iš trijų pusių. Tai galime daryti ir namuose. Įsitraukimo į mokymąsi užsienyje privalumas yra tas, kad galimybių susipažinti su vietiniais gyventojais padaugėja dešimteriopai ar net daugiau, jei esate atviras ir bendraujantis ir vengiate vienakalbių emigrantų iš savo šalies.

Sistema

Prieš pereidamas toliau ir papasakodamas, kas man leido pasiekti vengrų kalbos šnekamąjį lygį vos per du mėnesius imersijos, norėčiau pakalbėti su jumis apie sistemiškumą.

Susidūrę su projektu, per daug pasikliaujame savo valia ir motyvacija. Problema ta, kad šie du dalykai galiausiai išsenka:

• Nuovargiui didėjant mūsų valia mažėja.
• O nedarant akivaizdžios pažangos, mūsų motyvacija laikui bėgant mažėja, nors, susidūrus su kliūtimis, ji duoda gerų rezultatų.

Geresnis šaltinis, kuriuo galima pasikliauti, užuot pasikliovus mūsų valia ir motyvacija, yra sisteminis mąstymo būdas.

Užuot klaidingai manę, kad sėkmei pasiekti užtenka valios, pagalvokite , kaip galite priversti save siekti sėkmės.

Mano atveju tai, kad buvau sau uždraudęs kalbėti angliškai ar prancūziškai, privertė mane sėkmingai mokytis vengrų kalbos.

Arba išmokau vengrų kalbą ir susiradau draugų, džiaugiausi kelione ir pasiekiau savo tikslą (ir džiaugiausi gyvenimu!), arba likau ten, kur buvau, kaip vienišius, vienas ir su niekuo nesusikalbantis.

Tikrai, tai nebuvo sunkus pasirinkimas!

Buvau iškėlęs sąlygas, kurios privers mane išmokti kalbą.

Atkreipkite dėmesį, kad to niekada nebūtų pavykę padaryti, jei būčiau likęs su mintimi, kad "vengrų kalbą darysiu retkarčiais, kai panorėsiu".

Kitaip tariant, sunkumai gali jums gerai pasitarnauti, jei tik juos pasirenkate ir pasitelkiate į pagalbą.

Norėdami pasiekti tikslą, sukurkite sistemą, kuri priverstų jus tą tikslą pasiekti.

Lingvistinės kelionės yra geras būdas mokytis anglų kalbos - esate geroje aplinkoje, o aplinka daro jums įtaką.

Kita vertus, to nepakanka, kad išmoktumėte anglų kalbos, nes daugumą dalykų ir toliau galite daryti gimtąja kalba (žmonių iš jūsų šalies yra visur, o internetas leidžia lengvai išvykti į kitą pasaulio kraštą nenutraukiant gimtosios šalies ryšio).

Taigi, pagalvokite apie tai savo tikslų (anglų ar kitos kalbos) kontekste:

Kokią sistemą galite sukurti, kuri priverstų jus siekti sėkmės?

Jūs jau žinote pagrindinę mano istorijos dalį ir tai, kas man leido išmokti vengrų kalbą arba bent jau turėti tvirtą pagrindą, kad galėčiau bendrauti ir gyventi šia kalba.

Dar vienas dalykas, kuris man labai padėjo, buvo tai, kad daug skaičiau apie tai, kaip veikia smegenys ir kaip jos mokosi kalbos. Žinojau, ką turiu daryti teoriškai ir praktiškai.

Taip pat žinojau, kaip didžiulę užsienio kalbą suskaidyti į mažesnes dalis, kad geriau mokyčiausi ir būčiau tikra, jog darysiu pažangą. Būtent tai vadiname chunkingu - pagrindine sąvoka, padedančia išmokti kalbą. Kaip sako anglakalbiai, You can eat an elephant, one bite at a time.

O ir ši pirmoji kalbinė kelionė yra vienas laimingiausių mėnesių mano gyvenime. Naujos kalbos mokymasis, susitikimai su daugybe naujų žmonių ir nuolatinė pažanga suteikė man tam tikro gyvenimo saldumo (kuris buvo dar stipresnis, turint omenyje vietą - Budapeštas yra gražus miestas, kuriame labai malonu vaikščioti). Tai taip pat padėjo įgyti pasitikėjimo savimi, o tai paskatino vėliau leistis į kalbinę kelionę po pasaulį. Pasinerti į projektą ir sėkmingai jį įgyvendinti yra bene geriausias būdas sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Įsiliejimas į Rusiją

Nesėkmingas panardinimas

Gera kalbėti apie tai, kas pavyko, bet mes linkę geriau prisiminti tai, kas nepavyko, ypač kai tai nutinka kam nors kitam. Tai padeda mums pamatyti spąstus, kurių reikėtų vengti.

Taigi norėčiau papasakoti apie savo pirmąjį susidūrimą su rusų kalba ir apie tai, kad panardinimas neleidžia automatiškai išmokti kalbos.

Kartais manome, kad panardinimas padaro viską... kad jei esame toje šalyje, visur ir kasdien girdime ir matome kalbą, mūsų smegenys natūraliai pradės ją suprasti, įsisavinti, ir tai leis mums kalbėti. Manau, kad šis klaidingas įsitikinimas kyla dėl to, kaip mes mokomės gimtosios kalbos - esame nuolat veikiami gimtosios kalbos, o visa kita, atrodo, veikia kaip magija! Deja, tai toli gražu neatitinka tikrovės.

Vaikai, žinoma, praleidžia savo laiką imersijoje, tačiau jie vienaip ar kitaip dirba su kalba - ar su tėvais, kurie jiems pasakoja istorijas, ar žaidimų aikštelėje su kitais vaikais... Dažnai tai atrodo kaip žaidimas, tačiau tai vis tiek yra mokymosi forma. Jie mokosi nuolatinių pastangų kaina, visą darbo dieną ir su būtinybe integruotis į grupę. Ne panardinimas daro stebuklą, o valandos, praleistos atrandant tą kalbą, už kurias atlyginama.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad jie mokosi labai, labai lėtai - vaikai praleidžia nuo 12 000 iki 15 000 valandų mokydamiesi gimtosios kalbos! [šaltinis - Diane Larsen-Freeman (1991)] Nežinau, ar neseniai teko kalbėtis su penkiamečiu... tai miela, bet toli gražu ne įspūdingas penkerių metų darbas! Jei palygintume su tūkstančiu valandų, kurių reikia suaugusiam žmogui, kad pasiektų C2 anglų kalbos lygį, šis skaičius būtų juokingai mažas.

Trumpai tariant, panardinimas nepadeda visko, kaip sužinojau savo kailiu.

Įgijęs tvirtus vengrų kalbos pagrindus, išvykau į kelionę po pasaulį, kurios metu aplankiau Naująją Zelandiją, Australiją, Argentiną, Kolumbiją ir Jungtines Amerikos Valstijas... su keliais sustojimais Vengrijoje, kad neprarasčiau to, ką buvau įgijęs, ir galiausiai Rusijoje. (Rusų ir vengrų kalbos yra dvi visiškai skirtingos kalbos, todėl vienos iš jų mokėjimas niekaip nepadeda mokėti kitos).

Mokytis rusų kalbos ėmiausi gana užtikrintai. Galų gale man pavyko sutramdyti vengrų kalbą, kuri dažnai pristatoma kaip "sunkiausia Europoje".

Buvau suplanavęs Rusijoje praleisti tris mėnesius, tą ir padariau.

Problema - į Rusiją atvykau visiškai nemokėdamas kalbos (ir pernelyg pasitikėdamas savimi, ką galėtume drąsiai vadinti arogancija).

Maniau, kad galiu išmokti su keliomis knygomis ir pasinerdamas... Be to, mano tuometinė mergina (dabar - žmona) buvo rusė. Maniau, kad rusų kalba į mano smegenis patenka kaip laiškas į pašto dėžutę... Štai kaip veikia imersija, tiesa?

Buvau gana naivus. :-)

Po trijų mėnesių, praleistų Rusijoje, vis dar nesugebėjau palaikyti elementaraus pokalbio.

Žvelgiant atgal, tai nestebina:

Nieko nedariau, kad priverčiau save mokytis kalbos.

Rusijoje daugiau laiko praleidau dirbdamas, o ne ką nors kita darydamas. Vis dėlto niekas nepakeičia paprasto laiko praleidimo su kalba fakto. Mano gebėjimą mokytis ribojo valandų, investuotų į kalbos pratybas, skaičius, kurį ribojo mano pasirinkimai ir organizuotumo stoka.

Kai reikėdavo spręsti gyvenimiškus klausimus (kurie paprastai priverstų vartoti kalbą), mano mergina galėjo išversti man bet ką, o jos šeima taip pat labai padėjo. Tai buvo vertinama ir praktiška, tačiau tai atėmė iš manęs tą spyrį į užpakalį, kurio reikėjo, kad priverstų mane mokytis.

Po trijų mėnesių, praleistų Rusijoje, daugiau ar mažiau mokėjau abėcėlę ir iš dalies tarimą, tačiau toli gražu nemokėjau kalbos ir neįvaldžiau jos pagrindų.

Kartais sutrukdo gyvenimas, ir tai tiesiog žaidimo dalis. Tuo metu mano prioritetas buvo darbas. Bet tai yra dalykai, kuriuos reikia planuoti, ir panardinimas niekada nebus stebuklingas tokio pobūdžio problemų sprendimas.

Reikia mokėti save organizuoti. Arba, kaip sakoma:

By failing to plan, you are planning to fail.

Patarimai, kaip mokytis anglų kalbos per imersiją

Pereikime prie istorijos moralo. Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį, kad anglų kalbos imersija būtų sėkminga?

Iš viso to galime pasimokyti:

Jei nesuplanuosite panardinimo taip, kad jis priverstų jus praktikuoti anglų kalbą, kalba savaime neįsilies ir jūs negalėsite mėgautis tuo, ką gali pasiūlyti panardinimas: nesuskaičiuojamomis valandomis praktikos su vietiniais gyventojais.

Panardinimas nėra sprendimas, tai priemonė. Tik nuo jūsų priklauso, ar šia priemone pasinaudosite, rizikuodami gailėtis, kad nepasinaudojote savo galimybe.

Spąstai, kurių reikia vengti

• Manymas, kad panardinimas viską padarys - ne, darbą turite atlikti jūs.
• Leisti sau kalbėti gimtąja kalba - turite atsisakyti ankstesnės aplinkos, kad galėtumėte integruotis į naująją.
• Leisti laiką su žmonėmis iš savo gimtosios šalies - bėkite nuo jų!

Keliai, kuriais reikia eiti

• Sukurkite sistemą, kuri priverstų jus praktikuoti anglų kalbą. Pavyzdžiui:
  • X individualių užsiėmimų per savaitę skaičius, atsižvelgiant į iš anksto nustatytą tvarkaraštį.
  • X susitikimų per savaitę (tai tikriausiai reikštų, kad potencialiems susirašinėjimo draugams / pokalbių partneriams reikia išsiųsti Y skaičių žinučių).
• Praktikuoti anglų kalbą kasdien, kelis kartus per dieną - tai vadinu kasdieniniu kalbų mokymosi ritmu.
• Atvykite į šalį bent šiek tiek mokėdami kalbą, kad atvykę į ją galėtumėte sparčiai tobulėti.
• Mąstykite angliškai, net jei esate tik pradedančiojo vartotojo lygio.
  • Permąstykite ir dar kartą panaudokite tai, ką žinote nedaug, ypač vaikštinėdami. Tai padės geriau pažinti anglų kalbą.
• Išsimiegokite.
  • Jei daug dirbsite prie kalbos, tikriausiai nustebsite, koks pavargęs galiausiai būsite (ir tai geras nuovargis!). Nieko nėra geriau už snaudulį, kuris leis smegenims pailsėti ir įtvirtinti atmintį.

Kai užsibrėžiate tikslus, kurie priklauso nuo jūsų, tai padeda jų laikytis ir motyvuoti save.

Jei neturite laiko trumpam snauduliui, tiesiog nepamirškite, kad atmintis konsoliduojasi miegant, o snaudulys padės išlaikyti ritmą ir geriau įsiminti (aišku, jei tik pakankamai treniravotės!!!).

Aš neatidėlioju, aš įtvirtinu savo atmintį!

Kiek laiko užtrunka išmokti anglų kalbos per imersiją?

Neabejotinai klausiate savęs, kiek iš viso reikia laiko išmokti anglų kalbos imersijos būdu? Tobulo atsakymo nėra. Tai priklauso nuo lygio, kurio siekiate. Atsakymas yra toks pat, nepriklausomai nuo to, ar mokotės imersijos būdu, ar ne, nes, nesvarbu, kurioje Žemės vietoje esate, svarbiausia yra ne tiek jūsų buvimo vieta, kiek valandų, kurias praleidžiate naudodami anglų kalbą, skaičius.

Valandų skaičius, kurio reikia norint pasiekti kiekvieną lygį.

(Imersija padeda turėti mažų priminimų, kai vaikštote mieste, kai skaitote ženklus ir klausotės praeinančių žmonių, ir tai malonu, bet tai yra minimali praktika).

Imersijoje turite galimybę susitikti, motyvaciją, aplinką ir viską, kas padės jums daugiau praktikuoti anglų kalbą be vargo. Rekomenduoju siekti iki penkių valandų praktikos per dieną. Stenkitės, kad per dieną jos truktų ne mažiau kaip tris valandas. Jei reikalai anglų kalba klostysis taip gerai, kaip man sekėsi su vengrų kalba (tikiuosi, kad taip ir bus!), turėtumėte sugebėti visą laiką.

Kur galite mokytis anglų kalbos gilinimosi būdu?

Norėčiau atkreipti dėmesį į didžiausią klaidą, kurią daro užsieniečiai, vykstantys į kalbinę kelionę mokytis anglų kalbos.

Ši klaida labai paprasta:

Visi užsieniečiai iš vienos šalies vyksta mokytis anglų kalbos į tas pačias vietas!

Londonas, Niujorkas, galbūt Australija (didžiulė šalis, kurioje žmonės susitelkę tuose pačiuose miestuose).

Tai neįtikėtina, o vaizduotės stoka taip pat šiek tiek liūdina.

Tokie miestai kaip Londonas tikriausiai nėra pati geriausia vieta pasinerti į anglų kalbą...

Taigi, jei jau buvai nuvykęs arba tave traukia tokios kryptys, galiu tave suprasti. Tai pavadinimai, kurie yra beveik legendiniai ir neabejotinai populiaresni nei, tarkime, Srantone, Pensilvanijoje. Ir jie yra gražūs miestai... bet ne tame esmė!

Jei norite aplankyti šias vietas, galite ten nuvykti per atostogas.

Tačiau norint mokytis anglų kalbos gilinantis, geriau vykti kur nors kitur.

Ieškokite mažų miestų ir miestelių, kuriuose nėra tiek daug užsieniečių ir kur būsite šalia vienintelio užsieniečio, o tai dar vienas privalumas:

• Būsite priversti kalbėti angliškai (pakankamai geras privalumas, kad ten vyktumėte).

Bet taip pat ir dėl to, kad ten būsite vienas iš nedaugelio užsieniečių:

• Visiems bus smalsu su jumis pasikalbėti!

Jūsų šalis ir kultūra neabejotinai žavi ir žmonės turės daugybę klausimų, o tai puiki praktika jums!

Tuo tarpu būdamas Londone ar Niujorke būsite vienas iš daugelio žmonių iš tos pačios šalies, užsisakančių ką nors restorane, su itin akivaizdžiu akcentu.. Taigi, tai praranda savo žavesį! Tai, kas būtų žavinga mažame miestelyje, kur žmonės turi kantrybės ir smalsumo tavęs klausytis, tampa nereikšminga ir net erzina ar erzina tokiame įtemptame mieste kaip Londonas ar Niujorkas, ar net Sidnėjus ir Melburnas.

Pagalvokite - ar norėtumėte būti tik dar vienas užsienietis? O gal verčiau norėtumėte patirti gražių nuotykių ten, kur būtumėte "egzotiškas"?

Akivaizdu, kad reikia šiek tiek drąsos vykti į nežinomą vietą, o ne eiti gerai žinomais keliais. Dar geriau. Tai reiškia, kad drąsuoliams yra atlyginama.

Keliaukite į mažiau populiarias vietas - pagal apibrėžimą negaliu pasakyti, kur tiksliai, galiu tik pasakyti, kurių vietų turėtumėte vengti.

Beje, per du-tris mėnesius, kai buvau imersijoje, mano pokštas su vietiniais gyventojais pasireikšdavo tuo, kad vos tik išgirsdavau prancūzus, sakydavau (kalba): "O ne, prancūzai! Greitai! Turime iš čia dingti!" Taip ne tik išlaikiau kalbos įsisavinimą, bet ir sukūriau juokingą situaciją, kai mane apsupdavo turistai. Tai taip pat leido man išsiskirti iš minios ir būti prancūzu, kalbančiu vietine kalba, o ne turistu.

Nesu įsitikinusi, kad mums visada patiktų gyventi mieste ir tikrai ne visą laiką. Pasirinkus mažesnę vietovę, kurioje gražesnė gamta ir kraštovaizdis, galima įkvėpti gaivaus oro, dėl kurio pasinėrimas į gyvenimą bus malonesnis ir paliks nepamirštamų prisiminimų.

Galiausiai, jei norite visiškai pasinerti į anglų kalbą ir tuo pat metu sutaupyti, rinkitės mažesnes ir mažiau žinomas vietas, kad galėtumėte apsistoti ilgiau ir paprasčiau. O gal net išvykti iš karto! Asmeniškai man, jei reikėtų rinktis, ar praleisti du mėnesius viduryje niekur, kur visi nori su manimi kalbėtis, nes nėra daug turistų, ar savaitę Niujorke... pasirinkimas akivaizdus!

Tik nuojūsų priklauso, ar pasirenkant kelionės kryptį tikimybė bus jūsų naudai : kiek valandų anglų kalbos praktikos gausite važiuodami į šią, o ne į kitą vietą?

Nedideli miestai ir miesteliai - protingas pasirinkimas gilinantis į anglų kalbą

Kaip pasirengti kalbinei kelionei

Prieš vykstant mokytis anglų kalbos visiškai pasineriant į ją, patariu turėti pagrindines anglų kalbos žinias. Tai reiškia, kad pasistenkite turėti bent pagrindus, kurie leistų jums skaityti ir kurie padės jums atvykus į šalį. Tai leis jums pradėti gilinimąsi į anglų kalbą teisingu keliu, o ne kankintis.

Kalbos

Štai keli būdai, kaip pasirengti panardinimui į anglų kalbą:

• Būkite susipažinę su anglų kalbos fonetika, kad galėtumėte suprasti šnekamąją kalbą.
  • Geri fonetikos pagrindai leis jums gebėti kalbėti, o ne viską užrašinėti.
  • Anglų kalbos akcentų yra labai daug, todėl treniruokitės suprasti akcentą, kuriuo kalbama regione, į kurį vykstate.
• Išmokite anglų kalbą tiek, kad galėtumėte išgyventi.
  • Nereikia mokėti kalbėti nei apie raketų mokslą, nei apie tarptautinę politiką, tačiau turėkite pakankamai žinių, kad galėtumėte susirasti nakvynės namus (arba motelį, arba "Airbnb"), o vėliau ir nakvynę.
• Žinokite, kaip prisistatyti ir pasakyti, ką ten veikiate, kad pradėtumėte laužyti ledus.

Galite išvykti turėdami daugiau (kuo aukštesnis jūsų lygis, tuo daugiau galimybių turėsite), bet manau, kad to užteks. Būtinai nenaudokite savo anglų kalbos lygio kaip pasiteisinimo nevykti ("O, nuvažiuosiu, kai man bus geriau!"), tai reikštų, kad perfekcionizmas ir atidėliojimas trukdys jums išgyventi savo nuotykį.

Kita vertus, nesitikėkite išmokti anglų kalbos tik kelionės metu. Panardinimas nėra stebuklinga išeitis, ir kuo greičiau pradėsite dirbti su anglų kalba, kad ir kokio amžiaus būtumėte, tuo geresnis bus jūsų anglų kalbos lygis.

Logistikos požiūriu

Logistikos požiūriu mano patarimai kalbinei kelionei yra šie:

• Keliaukite į šalį, kurioje reikia kuo mažiau dirbti. Taip galėsite susitelkti į anglų kalbos mokymąsi, darbą su mokytojais ir pažintis su naujais žmonėmis.
• Pasiruoškite psichologiškai ir finansiškai. Nustatykite vėlesnę išvykimo datą, jei tai reiškia, kad išvyksite geresnėmis sąlygomis. Bet kai tik tos sąlygos bus sudarytos, pirmyn!
• Įsigykite bilietus iš anksto, geriausia prieš du-tris mėnesius (jei vykstate kur nors toli, net anksčiau).
  • Viena vertus, taip bus pigiau.
  • Iš kitos pusės, ir tai dar svarbiau, turėdami bilietą būsite labai motyvuoti! Tai padės jums pasiruošti ir padirbėti su anglų kalba prieš išvykstant.

Jei norite padirbėti prie anglų kalbos prieš išvykdami, žinoma, rekomenduoju naudotis "Click & Speak", nes tai pats pažangiausias rinkoje esantis produktas anglų kalbai mokytis. Jis leidžia jums dirbti su fonetika, žodynu ir gramatika palaipsniui ir gyvai, mokantis anglų kalbos vos 20 minučių ir iki 3 valandų per dieną, priklausomai nuo jūsų tvarkaraščio!

Galiausiai nepamirškite, kad tokios kalbinės kelionės didele dalimi yra asmeninis nuotykis. Būti atviram ir mokėti prieiti prie kitų, mokėti pralaužti ledus, turėti gerą humoro jausmą, būti geru klausytoju, mokėti žengti pirmą žingsnį... šios savybės yra svarbios ir jos bus ugdomos kelionės metu, kad susipažintumėte su žmonėmis ir gautumėte naudos iš įsiliejimo. (Labai padės knygos anglų kalba apie asmeninį tobulėjimą ir bendravimą).

Štai ir viskas. Kol kas tai viskas apie anglų kalbos mokymąsi pasineriant. Daugiau apie tai kalbėsiu būsimame straipsnyje, kuriame paaiškinsiu, kaip susikurti anglakalbį burbulą kitoje šalyje. O kol kas linkiu jums Bon Voyage! ir puikios anglų kalbos mokymosi patirties!

Laimingo pasinėrimo!

Taip pat žr.

• Spausk ir kalbėk - mokymai, kurie padės jums pasiruošti kelionei ir užmegzti tikrą ryšį su vietiniais gyventojais.
• Pasinerkite namuose, žiūrėdami televizijos laidas, knygas ir vaizdo įrašus.